Maskoliai ne mongoloidai, o suslavinti lietuviai

Volgos ir Okos tarpupyje vietiniai lietuviai pirmajame tūkstantmetyje gyveno turtingai, laisvų ūkininkų valsčiais laikėsi ilgai ir atkakliai, iki XV amžiaus nepripažino su krikščionybe brukamos feodalinės vergovės. Atmintis apie litvinus, galinius, galius, galindus, galietius (Голѧдь), apie Lietuvą (Литва) Pamaskvėje buvo gyva dar ir XIX amžiuje. Daugelis iš metraščiuose aprašytų XIII amžiaus Litvos antpuolių buvo ne iš tolimo Pabaltijo, o vietinių lietuvių nepriklausomybės kovos.

Lietuvių Maskva
Audronė Mickutė: „Amžina garbė tautos didvyriams“

Ilja Tarasovas (Ilya Tarasov – Илья Тарасов) apie Vidurio Rusijos lietuvių kultūrą ir laisvės kovas https://on.lt/lietuviu-maskva

Paskelbta temoje Uncategorized | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Paskutinis balsių gramatikos skyrius

Balsių U→Y virsmas istorinėje gramatikoje

upsilon

Υ ψιλον

Paskelbta temoje Mokslas, Praeitis, Tauta | Pažymėta , | Parašykite komentarą

III istorinės gramatikos skyrius

Balsio E→A raidos dėsnis https://az.on.lt/balsis-e-a

Balsio E→A raidos dėsnis

Balsio E→A raidos istorinė gramatika

Paskelbta temoje Mokslas, Tauta | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Nebe nosinės priesagos

Elbing Nerung

Elbing und Frisch Nerung

Baltų, protobaltų, baltoslavų, protobaltogermanoslavų, indogermanų, indo­europiečių, protoindoeuropiečių ir kitokios prokalbės sąvoka yra niekuo nepagrįsta ir nemokslinė. Tobula kultūrinio žmogaus kalba sukurta jau labai seniai, o visais istoriniais (rašto) laikais kalbos vien prastėjo, iro ir teršėsi, pradinio kamieno likutis dabar vadinamas lietuvių kalba — tik ne žiniasklaidos, ne miesto inteligentų, o sėslių senbuvių valstiečių, nepamiršusių tautosakos ir kasdien tebegiedančių savarankių ūkininkų dar gyva kalba: https://az.on.lt/priesaga-iig.

Paskelbta temoje Mokslas, Praeitis | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Niaurojimas

Medicinos mokslas, antropologai, otorinolaringologai, veido chirurgai nebežino, kokia veido olų paskirtis — antys (sinusai) tik sukelia sveikatos bėdų, kai, sužvarbus arba užsikrėtus, sloga užgula visą galvą, gleivinės uždegimas sukelia kaktos ir kitų veido olų sinusitą, net viršutinių krūminių dantų skausmą.

Veido olos - daubos - sinusai

Veido olos

Sueigos, pasitarimai, vieši pasisakymai dabar vyksta tik per mikrofoną ir garso stiprintuvus. Net karininkai, orkestrų vadovai, patys dainininkai, ne tik įrašinėdami, bet ir koncertuodami tiesiogiai žmonėms gyvai, vis tiek dainuoja į mikrofonus garso operatoriui, kuris, nuslopinęs ydas ir triukšmą, pareguliavęs ir papildęs efektais, perduoda elektrinį signalą į garso atkūrimo ir stiprinimo rezonatorius. Esame praradę ir pamiršę protėvių išugdytą kultūrinio žmogaus savybę, mikrofonas jau tapęs šiuolaikinių nevisaverčių neįgalių luošių ramentu, kuriuo niekas nebesigėdija: https://az.on.lt/niaura

Paskelbta temoje Mokslas | Parašykite komentarą

Juoninės

Juoniai jauniai gauniai kauniai kuiniai

Kaunius gaunius jaunius juonys

Kaunius gaunius jaunius juonys

Nagrinėdamas „Senovinės prancūzų kalbos gramatiką“, vakar išvydau atsakymą į ilgai mane kamavusį klausimą — kas per žodis juonys, iš kurio kilę tiek daug senų vardažodžių: Yannis Janis, Jonis, Jonas; Joao; Ioan, Joan, Johan, John, Jon, Jan, Juan, Jean (Chuanas, Žanas, Džonis); Иван, Ivans, Ivona, Jvanis, Jvana; Hans, Hanna; Joana, Janina; Anna, Ona. Paaiškinimą ir įrodymus išguldžiau mokslo talkai pradėtame kalbų raidos žinyne:
https://az.on.lt/juonines

Vasaros saulėgrįžos, merginų kaupuoliavimo šventę Kaupuolę (Kaupolę, Kupolę) vadinome ir raitelių vaikinų Juoninėmis daug anksčiau už krikščionybę. Ir patį birželį Juonių mėnesiu vadino dar senovės graikai (Ιουνιος), romėnai (Junius).

Mūsų vėliavoje tautos gynėjo vėle pavaizduotas ne senis išminčius aiškiaregys viedys (suprastinta tartimi vytis, vyčas), o atvirkščiai: raitas karžygys jaunuolis — dar nevedęs vaikinas juonys jaunius gaunius kaunius kuinius.

Puiki dievulio ir romanų kalbotyros klasiko dovana Juoninių proga!

Paskelbta temoje Mokslas, Praeitis, Tauta | Parašykite komentarą

Lęgua — kilmės žinynas mokslo talkai

Mokslinis metodas kalbotyroje

legua5

Pagaliau sukloti istorinės kalbotyros mokslo pamatai. Šiemet sutverta WWW leidykla kalbotyros talkai, kur jau išleista pirmoji kalbų raidos žinyno „Lęgua“ dalis — vadovėlis „Mokslinis metodas kalbotyroje“. Jį sudaro šeši skyriai.

  1. Tyrimas — parūpusio žodžio nagrinėjimo būdai: taisyklės ir būdingi klystkeliai.
  2. Šaltiniai — kilmės žodyno duomenų aibė ir šaltinių patikimumo vertinimas.
  3. Dėsniai — priklausomybių paieška ir padarinių neišvengiamumo įrodymas.
  4. Prielaidos — išvadai būtinų sąlygų apibrėžimas ir spėjimo atskleidimas.
  5. Priežastys — kalbos reiškinio ir jo pokyčio veiksnių išaiškinimas.
  6. Patikra — įžvalgos bendro sutikrinimo duomenys įvairiose pažinimo srityse.

Kilmės žodynų, lyginamosios kalbotyros, istorinės gramatikos ir kitų žinyno dalių ten dar tik metmenys, nors paieška būdingų žodžių užklausomis jau veikia: https://az.on.lt/.

Paskelbta temoje Mokslas | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Kur aiški riba tarp įrodyto ir ne, tarp tikimo ir tikro?

Mokslinės tikybos elementorius

Pažinimo pradmenų kišeninė maldaknygė: mokslinis metodas, sąvokų klaidos, tiesa ir tikėjimas, prielaida ir įrodymas, būtini mokslo požymiai ir tikslus mokslo apibrėžimas vienu aiškiu sakiniu, pirmąkart istorijoje (Galilėjus mus paliko be apibrėžimo): https://on.lt/mokslas

Mokslinės tikybos elementorius

Paskelbta temoje Socializmas | Parašykite komentarą

Diachroninės lingvistikos mokslo kritika

Goniec Gaunietis Gaunius Kaunius Погоня

Santrauka: Apžvelgus istorinės kalbotyros padėtį, apybraižoje pateikta mokslinio metodo taikymo (netaikymo) diachroninėje ir sintetinėje lingvistikoje kritika. Tada, atsisakius klaidingų indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos ir savaiminio kalbų tobulėjimo prielaidos, o pritaikius aštuonis nutautėjimo raidos dėsnius, Kaniūkų etimologijos pavyzdžiu visai aiškiai atskleista lietuviška Eurazijos (ne vien indoeuropiečių) valstybių valdovų titulų kilmė.

Išvada: Atmerkus akis tiesai, bent trumpam suabejojus paika savaiminės pažangos prielaida ir ja paremta parazitine pasaulėžiūra, atsiveria visai kitas raidos vaizdas. Ir supratimas, ant kokių pamatų dar laikosi ši kaip per stebuklą atsiradusi ir dar gyva, bet visai trapi ir nenaudėlių vis aršiau ardoma civilizacija, kam turime būti dėkingi už savo kultūrą ir gerovę. Kaip svarbu atsigręžti į didžiųjų žmonijos atradimų, išradėjų kultūrinės tautos gamtamokslę tikybą — gal dar pavyktų ją suvokti, gal ne per vėlu atstatyti teisingą protėvių santvarką.

Teiginiai:

  1. „Indoeuropiečių“ hipotezė neturi jokio pagrindo ir yra perdėm prieštaringa;
  2. Kalbos mūsų laikais nuolat prastėja;
  3. Paika savaiminės pažangos ideologija yra parazitinės santvarkos pagrindas;
  4. Lietuviai buvo gamtamokslės tikybos išradėjų švento padorumo kultūrinė tauta;
  5. Garbės supratimo yra išlikę ten, kur mūsų protėvių būta;
  6. Kaunius (Gaunius) Lietuvos vėliavoje klaidingai vadinamas Vytimi (Vyčiu).

Autorius: Vladas Palubinskas.
Leidykla: „Sava Lietuva“ (ISSN 1392-9127) 2017-07-06 469 nr.
URN: https://on.lt/gauniai

Kaunius gaunius gauniets goniec Погоня

Paskelbta temoje Praeitis, Tauta | Pažymėta , , , | Parašykite komentarą

Lygiadienio kuorai

Rudens lygiadienio kuorai

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana protėvių vienybei pagerbti. http://on.lt/tautos-sasauka-rudens-lygiadienio-kuorais

Paskelbta temoje Menas, Tauta | Pažymėta , , | Parašykite komentarą